Apie alpinių maršrutų vertinimą (greidavimas)

TD+ 6a+ > 5c+ III X2 P3 E3
TD 4 M4 III X2 P3
TD A1/6b>5c

Ar jums matyti šie užrašai? Jei domitės ne tik sportiniu laipiojimu, bet kopiate į kalnus Alpėse, greičiausiai esate susidūręs su tokiu ar panašiu maršrutų greidavimu. Tačiau, dažnai pasitaiko, kad iš visos virtinės simbolių atpažįstamas tik vienas kitas. Dažniausiai – laisvo laipiojimo įvertinimas. Bet ar tikrai tai uolinis greidas ir ar tikrai laisvo laipiojimo?

Parašyti šią apžvalgą mane paskatino tai, kad net kopiantys į kalnus žmonės, nekalbant apie sportinio laipiojimo atstovus, nepažįsta bendrojo (globaliojo) alpių maršruto vertinimo sistemos, nemoka jos taikyti praktikoje. Net Alpėse naudojamo uolinio maršruto įvertinimo daug kam nepavyksta tinkamai iššifruoti. O kiek dar rečiau naudojamų simbolių, kurių prasmė visai nežinoma.

Viešose publikacijose dažnai labai supaprastintai pateikiama bendroji alpinė maršruto vertinimo sistema lyginant ją su UIAA ar kitais uoliniais greidais.  Bendrasis vertinimas tam ir buvo sugalvotas, kad įvertintų ne tik laisvą laipiojimą. Tik iš dalies alpinę bendrojo vertinimo sistemą galima lyginti su sovietine alpinistinių maršrutų vertinimo sistema.  Skiriasi šių sistemų vertinimo kriterijai, todėl objektyviai neįmanoma jų palyginti ir konvertuoti, nors tai daroma. Viešose publikacijose pateikiamos abejotinos vertės konvertavimo lentelės, kurios gali būti naudojamos tik konkrečiose situacijose. Daug žmonių naudoja šias lenteles nesukdami sau galvos, taip klaidindami ir save ir kitus.
Vertinimo sistemų ( ne)suderinamumo klausimo šį kartą plačiau neliesiu – paliksiu ateičiai. Dabar tiesiog pabandysiu:
*   pristatyti, kaip įvertinamas bendrasis alpinio maršruto sudėtingumas;
*   pristatyti, kaip įvertinama alpinio maršruto uolinė dalis;
*   kiek įmanoma trumpiau apžvelgti kitus maršruto aprašymo kriterijus.

Mano pateikta medžiaga yra tik informacinio pobūdžio, skirta suprasti Alpėse naudojamus vertinimo principus. Kiekvienas  maršrutų žinynas apsibrėžia savo vertinimo kriterijus arba nurodo naudojamų sistemų šaltinius, kuriais ir reikia vadovautis.

Taigi, kiekviena teksto pradžioje pateikta eilutė aprašo vieną maršrutą. Vieni aprašymai ilgesni, kiti trumpesni – nereikšminga informacija nekoduojama. Jei jau užrašyta, reiškia – svarbu. Todėl, susipažįstant su maršrutu, būtina perskaityti ir suprasti visas parašytas reikšmes. Pabandysiu jas išskleisti:

                              TD                 : bendrasis alpinis maršruto įvertinimas
                             6a > 5c A0  : kopimo uola įvertinimas
                             A1                  : kopimo dirbtinais atramos taškais įvertinimas
                             4                    : ledo techninis įvertinimas
                             M4               : mikso techninis įvertinimas
                             IV                 : įsitraukimo įvertinimas
                             X2                 : objektyvi rizika
                             P3                : maršrute įrengtų saugos taškų įvertinimas
                             E3                : galimų pasekmių vertinimas

Bendrasis maršruto įvertinimas (Alpine grade, Cotation Globale)

Bendrasis vertinimas naudojamas greitam informacijos pateikimui apie maršruto lygį, t. y. apie būtiną alpinisto techninį, psichologinį ir fizinį pasiruošimą bei reikalingą patirtį, kad maršrutas būtų įveiktas  protingomis pastangomis per protingą laiką (pateikiamą maršruto aprašyme). Ši informacija yra esminė renkantis maršrutą Alpėse. Bendrasis įvertinimas NĖRA tiesiškai susijęs su laisvo laipiojimo greidu.

Naudojama tokia skalė:
F                                                                           : lengva
PD-, PD, PD+                                               : truputį sunkiau
AD-, AD, AD+                                              : pakankamai sunku
D-, D, D+                                                       : sunku
TD-, TD, TD+                                               : labai sunku
ED-, ED, ED+, ED4, ED5, ED6, ED7   : ypatingai sunku

Prancūzijoje tradiciškai buvo naudojama uždara skalė, t.y.: … TD, ED, ABO. Kitose Alpių valstybėse prigijo atvira skalė, t.y.: … TD, ED-, ED, ED+, ED4, … Vystantis alpinizmui atvira skalė labiau pasiteisino, todėl ir Prancūzijoje pradedama naudoti.

Kaip vyksta „greidavimas“? Pirmiausia įvertinamas laisvas laipiojimas, lipimas dirbtiniais atramos taškais, kopimas ledu ir miksinis kopimas. Alpiniame maršrute dažnai būna atkarpos su skirtingomis kopimo technikomis.  Visos jos turi būti įvertintos. Vertinant laisvą laipiojimą nustatomas didžiausias privalomas (neišvengiamas) laipiojimo sudėtingumas maršrute. Privalomas pralipimas nėra lygus laisvam laipiojimui (apie tai paaiškinta vėliau). Vertinant kopimą dirbtiniais atramos taškais, ledu ir miksą nustatomas didžiausias tokio laipiojimo greidas (ne privalomas). Pagal nustatytą sudėtingiausią greidą nustatomas minimalus bendrasis maršruto vertinimas. Toliau, minimalus bendrasis maršruto vertinimas koreguojamas (didinamas arba ne)  atsižvelgiant į įvairius, kopimą papildomai apsunkinančius kriterijus. Šie papildomi kriterijai gali reikšmingai įtakoti kopimo laiką, o tai alpiniuose maršrutuose yra itin svarbu.

Galutinai, dėl papildomų kriterijų, maršrutas gali būti įvertintas žymiai sudėtingiau, nei buvo minimalaus įvertinimo etape. Pavyzdžiui, ledo maršrute Couloir Couturier į viršukalnę Aiguille Verte (4122 m)  lipimas ledu vertinamas 2, tačiau bendrasis maršruto įvertinimas yra D dėl kitų kriterijų: ilgas priėjimas, bergšrundas, maršrutas šiaurės-rytų pusėje, sudėtingos atkarpos nepertraukiamas ilgis 950 metrų, šioje atkarpoje nėra įrengta jokių saugos taškų, galimybė įsirengti pačiam priklauso nuo aplinkybių, komplikuotas nusileidimas kitu maršrutu. Todėl šiame maršrute sėkmę lemia ne tik gebėjimas lipti 2-o sudėtingumo ledą. Tokį ledą dešimt metrų lipa kiekvienas, nors kartą užsidėjęs „kates“, tačiau jis tampa toli gražu ne kiekvienam įveikiamas „patalpinus“ ledo dvejukę tarp kitų aplinkybių. Visumą leidžia greitai suprasti bendrasis alpinis vertinimas. Drąsiai teigiu, kad yra reikšminga klaida, kalnuose maršrutą vertinti tik pagal sudėtingiausios pralipimo vietos greidą. Pirmas kriterijus renkantis maršrutą yra bendrasis vertinimas.

Bendrojo vertinimo minimalūs kriterijai

                             Lipimas uola
esant 3a (privalomas pralipimas) – mažiausiai PD
esant 4a (privalomas pralipimas) – mažiausiai AD
esant 4b (privalomas pralipimas) – mažiausiai AD
esant 4c (privalomas pralipimas) – mažiausiai AD+
esant 5a (privalomas pralipimas) – mažiausiai D-
esant 5b (privalomas pralipimas) – mažiausiai D
esant 5c (privalomas pralipimas) – mažiausiai D+
esant 6a (privalomas pralipimas) – mažiausiai TD
esant 6b (privalomas pralipimas) – mažiausiai TD
esant 6c (privalomas pralipimas) – mažiausiai TD+
esant 7a (privalomas pralipimas) – mažiausiai ED
esant 7b (privalomas pralipimas) – mažiausiai ED
esant 7c (privalomas pralipimas) – mažiausiai ED+
(…)
                             Lipant dirbtiniais atramos taškais
esant A0 – mažiausiai D-
esant A1 – mažiausiai TD-
esant A2 – mažiausiai ED-
(…)
                             Lipant ledu
esant WI arba AI 3 mažiausiai AD+
esant WI arba AI 3+   mažiausiai D
esant WI arba AI 4 mažiausiai D
esant WI arba AI 4+ mažiausiai D+
esant WI arba AI 5 mažiausiai TD
esant WI arba AI 5+ mažiausiai TD
esant WI arba AI 6 mažiausiai TD+
esant WI arba AI 6+ mažiausiai ED
                             Lipant miksu
esant M3 – mažiausiai AD
esant M4 – mažiausiai D
esant M5 – mažiausiai TD
esant M6 – mažiausiai TD+/ED
esant M7 – mažiausiai ED
(…)

                             Bendrojo vertinimo papildomi kriterijai

  • priėjimas – ilgis, sudėtingumas, bergšrundas;
  • nusileidimas – kokiu būdu leidžiamasi, jo ilgis ir sudėtingumas;
  • atkarpos – jų ilgis, nepertraukiamumas, padėtis maršruto atžvilgiu (pradžia, vidurys, pabaiga);
  • maršruto padėtis – kokiame šlaite ir kiek laiko (šiaurė, pietūs, vakarai, rytai);
  • objektyvūs pavojai
  • dažnos ir (arba) nenuspėjamos blogo oro sąlygos;
  • įsipareigojimas maršrute;
  • stotys – jų kiekis, patikimumas ir padėtis (ant lentynėlės, kabančios ir pan.);
  • uolienos, sniego ir ledo patikimumas;
  • aukštis (tik įvertina ar jau reikalinga aklimatizacija, aukščio didėjimas nevertinamas);
    Tai nėra baigtinis sąrašas. Gali būti įvertinamos kitos objektyvios aplinkybės, apsunkinančios maršruto įveikimą.

Kopimo uola vertinimas

Aprašant alpinio maršruto uolinę dalį įprastai yra nurodomas maksimalus laisvo laipiojimo sudėtingumas ir privalomo (neišvengiamo) laipiojimo sudėtingumo įvertinimas.

Maksimalus laisvo laipiojimo sudėtingumas (Rock climbing free rating,  Cotation libre maximale) aprašomas pagal prancūzišką uolinio laipiojimo skalę. Naudojami arabiški skaičiai, raidė „F“ prieš žymėjimą  nepridedama.
Maršrutas vertinamas turint omenyje, kad bus lipama įmanomai paprasčiausiu būdu, o laipiotojas yra tinkamai pasiruošęs. Vertinant neatsižvelgiama, kaip sudėtinga surasti lengviausio pralipimo vietą.

Dabar, pabandysiu paaiškinti, kaip įvertinamas privalomo (neišvengiamo) laipiojimo sudėtingumas (Rock climbing required rating, Cotation obligatoire)?
Privalomo (neišvengiamo) laipiojimo sudėtingumo vertinimas nurodomas tam, kad laipiotojas žinotų, ką būtinai turės padaryti, jog praliptų sudėtingiausią atkarpą (ne maršrutą), jei dėl įvairiausių priežasčių (nuovargis, sužeidimas, netinkamas pasiruošimas ir t.t.) jis negali pralipti atkarpos laisvu laipiojimu. Tokiu atveju, sudėtingiausių maršruto vietų įveikimui pasinaudojama saugos taškais, kaip dirbtiniais atramos taškais lipimui. Jei tokių taškų nėra įrengta, laipiotojui reikia juos įsirengti pačiam iš priemonių, skirtų saugai organizuoti. Privalomas laipiojimas aprašomas naudojantis laisvo laipiojimo prancūzišką skalę ir lipimo dirbtinais atramos taškais skalę. Lipimo dirbtiniais atramos taškais apimtis nurodoma šalia privalomo laipiojimo įvertinimo.

Kairėje pusėje nurodomas laisvo laipiojimo greidas ir lipimo dirbtiniais atramos taškais greidas, kurį reikės naudoti nesiekiant palengvinti laisvą laipiojimą. Po ženklo „>“ dešinėje pusėje nurodomas privalomas (neišvengiamas) laipiojimo sudėtingumas su dirbtinų taškų panaudojimo apimtimi. Jei dešinėje pusėje nėra info. apie dirbtinių atramos taškų naudojimą, suprantama, kad sudėtingiausioje vietoje jau įrengti taškai užtikrina galimybę kopti rankomis prisitraukiant prie įrengto atramos taško. Tai atitinka P1 ir A0 lygį. Kitais Atvejais būtinai nurodoma lipimo dirbtiniais atramos taškais greidas: A0+, A1.
A0+ atveju aukščiau esantį tašką pasieksite ir kojoms panaudoję dirbtinius atramos taškus – atsistoti anty įsegtos kilpos ir pan. A1 atveju teks pačiam įsirengti visus atramos taškus visoje sudėtingoje atkarpoje.

Uolinio maršruto aprašymo pavyzdžiai:

                             6c+>6b
Maršrutas vertinamas laisvo laipiojimo greidu 6c+. Panaudojus dirbtinius atramos taškus A0 apimtimi, laipiotojui reikės 6b laisvo laipiojimo įgūdžių sudėtingai atkarpai pralipti.

                             5c+>4b A0+
Maršrutas vertinamas laisvo laipiojimo greidu 5c+. Panaudojus dirbtinius atramos taškus A0+ apimtimi laipiotojui reikės 4b laisvo laipiojimo įgūdžių sudėtingai atkarpai pralipti.

                             7a>5cA1
Maršrutas vertimas laisvo laipiojimo greidu 7a. Laipiotojas, norėdamas išvengti 7a laisvo laipiojimo, privalo turėti  įgūdžių įrengti dirbtinius atramos taškus visoje sudėtingoje atkarpoje ir tada panaudoti 5c laisvo laipiojimo įgūdžius.

                             A0/6b>5cA1
Maršrute reikės lipti dirbtiniais atramos taškais A0 apimtimi ir laisvu laipiojimu 6b lygiu. Sudėtingiausią laisvo laipiojimo vietą (6b), galima įveikti panaudojus dirbtinius atramos taškus A1 apimtimi ir 5c laisvo laipiojimo įgūdžius. A0 atkarpa niekuo nekeičiama.

Atkreipkite dėmesį, kad jei maršrutuose nėra papildomų sunkumų, uolinis maršrutas 6c+>6b bus įvertintas TD reikšme, o uolinis maršrutas 7a>5cA1 bus vertinamas tik TD- . Pasirinkę mažiau sudėtingą pagal bendrąjį vertinimą, turėsite laisvu laipiojimu pralipti 7a. Jei neįstengsite, dirbtinius atramos taškus atkarpoje teks įrenginėti pačiam (A1). Greičiausiai, jums nepavyks „tilpti“ į protingą laiką. Tai gresia neplanuota šalta nakvyne kabant ant uolos. Šis pavyzdys iliustruoja, kad bendrasis vertinimas turi pranašumą, kai reikia greitai įvertinti sudėtingos struktūros maršrutą iš skirtingų atkarpų. Kai maršruto struktūra paprasta, jis tampa neinformatyvus.

Kopimo dirbtiniais atramos taškais vertinimas (Aid rating,  Cotation artificielle)

Laipiotojas kopia naudodamas atramos taškus, kuriuos įsirengia uolų įtrūkimuose, ertmėse ar įrengtuose saugos taškuose. Sudėtingumas vertinama pagal du pagrindinius kriterijus: dirbtinio atramos taško patikimumas ir potencialaus kritimo atstumas.  Naudojama uždara skalė nuo A0 iki A6, taip pat naudojamas papildomas ženklas „+“.
Tam tikros atkarpos gali būti pažymėtos raide C (C1, C2, C3…). Tai reiškia, kad taškai pralipimui buvo įrengiami nenaudojant plaktuko, t.y. įrengti taškai lengvai pašalinami.

  • A0 : visi atramos taškai įrengti. Kopiama rankomis prisitraukiant prie įrengto atramos taško.
  • A0+ : tas pats kaip ir A0, tačiau, kad pasiekti kitą tašką, kojoms taip pat reikia panaudoti dirbtinius atramos taškus – įsegti kilpą ar pan.
  • A1 : Kopiantysis pats įsirengia kopimo atkarpas. Beveik visi taškai išlaiko lyderio kritimą. Ne daugiau du iš eilės einantys taškai gali būti keblesnėse vietose, tačiau šiose vietose laipiotojas nekyla į viršų.
  • A2 : Kopiantysis pats įsirengia visą pralipimo ilgį. Saugumas gali būti užtikrintas įrengtais tarpiniais atramos taškais. Dauguma taškų išlaiko lyderio kritimą. Kai kurios traverso atkarpos gali būti techniškesnės. Keblios atkarpos ilgis yra 5-10 taškų. Kai ilgis yra 10 taškų, vertinama A2+. Potencialus kritimo aukštis yra 10 – 20 m.
  • (…)
  • A6 : Taškai išlaiko tik laipiotojo svorį, net stotyje. Kristi negalima! Kritimo atveju taškai neišlaikys!

Maršrute esančios įrangos vertinimas (Quality of in-place protections.  Qualité de l’équipement)

Kalba eina apie maršrute įrengtų saugos taškų skaičių ir tankumą. Europoje nėra vieningos vertinimo sistemos. Čia pateiksiu Prancūzijos Alpėse dažnai naudojamą 8-nių lygių sistemą nuo P1 iki P4+. Didžiausia kategorija P4+ reiškia maršrutą be įrangos.
Vertinama pagal įrangos kiekį, kurį reikia pasiimti su savimi ir reikalingą praktinę patirtį šiai įrangai panaudoti. Jei maršrute stotys pilnai nėra įrengtos, vertinama aukštesne kategorija.

  •  P1 :   Visiškai įrengtas maršrutas.
    Pasiimkite tik atotampas ir kilpą.
  •  P1+ :   Įrengtas maršrutas.
    Paimkite kažkiek įrangos, kad apsaugoti vieną žingsnį ar trumpą atkarpą, jei norite sumažinti galimo kritimo pasekmes.
  • P2 :   Dalinai įrengtas maršrutas.
    Paimkite įrangą keletui papildomų saugos taškų įrengti bei sustiprinti kai kurias stotis. Saugos taškų įrengimo vietos yra patikimos.
  • P2+ :   Dalinai įrengtas maršrutas.
    Paimkite įrangą keleto saugos taškų įrengimui kiekviename ar beveik kiekviename virvės ilgyje. Kai kurie virvės ilgiai gali būti apsaugoti. Be to, įranga reikalinga įrengti kai kurias stotis. Saugos taškų įrengimo vietos yra patikimos.
  • P3 :   Mažai įrengtas maršrutas.
    Paimkite įrangą pilnai ar beveik pilnai įrengti saugos taškus daugeliui virvės ilgių. Taip pat įranga reikalinga įrengti daug stočių. Saugos taškų įrengimo vietos yra įvairaus patikimumo.
  • P3+ :   Mažai įrengtas maršrutas.
    Paimkite įrangą saugos taškų įrengimui visuose virvės ilgiuose, bei daugelio stočių įrengimui. Saugos taškų įrengimo vietos gali būti nepatikimos.
  • P4 :   Maršrute įrangos nėra
    Reikalinga įranga saugos taškų ir stočių įrengimui visame maršrute.
  • P4+ :   Maršrute įrangos nėra
    Reikalinga įranga saugos taškų, saugojimo ir nusileidimo stočių įrengimui visame maršrute.

Kopimo ledu techninis vertinimas (Ice climbing rating. Cotation glace)

Vertinant kopimą ledu atsižvelgiama į įvairūs faktoriai, tokie kaip ledokryčio statumas, stačiausios vietos aukštis, ledokričio konfigūracija (užuolaidos, cigaras, latakas) bei ledo sandara (plonas, storas, aeruotas, tankus ir t.t.). Aprašant maršrutą naudojami tik romėniški skaitmenys, be raidžių WI ar AI.

  • 3 : kopimas šiek tiek pasviręs (75 °) su daugybe išsikišimų. Ledas storas ir tankus.
  • 3+ : toks kaip 3 kategorijos, tik su statesne atkarpa (80 °).
  • 4 : kopimas stačia, iki 10 m aukščio atkarpa (85 °).
  • 4+ : toks kaip 4 kategorijos, bet stati atkarpa gali būti bevei vertikali ir tęstis iki 15 m.
  • 5 : kopimo vertikali atkarpa apie 20 m . Ledas tampa aeruotas ir įgauna konkrečias formas (kalafioras, ar kitos formos). Ledokričio atveju, dažniausiai būna cigaro forma.
  • 5+ : kopimo vertikali atkarpa apie 30 m, kopimas tampa pakankamai techninis.
  • 6 : vertikalaus kopimo atkarpa beveik 40-50 m, kopimas yra techninis. Ledas gali būti ypač aeruotas.
  • 6+ : kopimas visiškai vertikalus su galimai nedideliais neigiamais išsikišimais, pavyzdžiui, perlipant nuo vienos užuolaidos ant kitos.
  • 7 : ekstremalus kopimas. Neigiami išsikišimai gali tęstis keleta metrų. Kopimo technika (ypaš judesiai) tampa panaši į uolų laipipjimo techniką.

Kopimo miksu techninis vertinimas (Mixed rating. Cotation mixte)

Šis vertinimas apima tik mišrios atkarpos (mikso) maksimalų sudėtingumą. Tai yra, vertnamas  ne visas miksinis maršrutas (kuriame kaitaliojasi uolinės, sniego ir ledo atkarpos), bet tik konkrečios miksinės atkarpos, kuriose alpinistas juda per uolą su sniegu ar ledu naudodamasis ledo kopimo įranga (katės, ledo įrankiai). Miksinio kopimo vertinimas yra naujas ir nenusistovėjęs, todėl sunku išskirti esminius sudėtingumo kriterijus. Vertinimas prasideda nuo M1 ir kyla iki M12 kas puse padalos naudojant «+» ženklą. Jį galima apibrėžti taip:

  • M1M3 : lengva, šlaito statumas nedidelis, ledo įrankiai nebūtini.
  • M4 : alpinisto padėtis vertikali, jis gali naudoti dry-tooling techniką.
  • M5 : keletas vertikalių atkarpų.
  • M6 :vertikalu su neigiamais elementais.
  • M7 : neigiamas kampas.  Dry-tooling sudėtingumai. Mažiau kaip 10 m sudėtingo kopimo.
  • (…)

Sudėtingumas kopiant sniegu (Difficultés en neige)

Sudėtingumą apsprendžia didžiausias sniego šlaito statumas, taip pat nurodomas šio statumo atkarpos ilgis (pvz.: 45 ° 800 m arba 60 ° 50 m )

Įsitraukimo vertinimas (įsipareigojimas, atsakomybės prisiėmimas), (Engagement rating. Cotation Engagement)

Įsitraukimas – tai pavojaus įvertinimas, kuris kils alpinistui susidūrus su problemomis (kopimas nevyks sklandžiai, kaip buvo planuota). Vertinant atsižvelgiama į daug kriterijų, tačiau įvertinimas lieka subjektyvus. Tarp pagrindinių kriterijų galima pažymėti nuotolį nuo artimiausios civilizacijos (prieglauda, slėnis ir pan.), galimybė „nusiimti“ nuo maršruto, esama saugos įranga maršrute, aukštis. Naudojamos skirtingos vertinimo sistemos. Dažniausiai įsitraukimas žymimas romėniškais skaitmenimis. Jis neturi nieko bendro su UIAA uolinio lipimo reitingavimu, kuris žymimas taip pat. Kaip pavyzdį čia pateiksiu Prancūzijos Alpėse dažnai naudojamą įsitraukimo vertinimo sistemą. Ši sistema neatsižvelgia į objektyvius pavojus, tame tarpe, neatsižvelgia į lavininį pavojų.

  • I : Maršrutas yra trumpas ir greitai pralipamas. Kadangi tai yra arti slėnio, prieglobsčio ar slidininkų keltuvo, pagalba iškviečiama greitai ir gali įsikišti bet kokiu oru. Maršrute pasukti atgal galima bet kuriuo metu. Įprastai I-am įsipareigojimo lygiui priskiriami sportiniai maršrutai mažame aukštyje ir gerai įrengti ledo kriokliai mažame aukštyje.
  • II : Ilgesnis maršrutas, todėl driekiasi šiek tiek toliau nuo slėnio, prieglaudos ar slidininkų keltuvo. Nepaisant to, maršrute bet kuriuo momentu galima pasisukti atgal. Pasitelkti pagalbą galima pakankamai greitai.
  • III : Maršrutui pralipti reikia daugiau nei pusdienio. Jis nutolęs nuo slėnio, prieglaudos ar slidininkų keltuvo. Jo gali nesimatyti iš civilizacijos vietų. Išlieka galimybė maršrute pasukti atgal, bet tai padaryti keblu. Esant blogam orui gelbėtojams gali būti labai sunku padėti alpinistams.
  • IV : Maršrutui pralipti reikia visos dienos, jo negalima pasiekti tiesiogiai iš slėnio, prieglobsčio ar slidininkų keltuvo. Maršrutas yra ilgas ir dažniausiai nesimato iš civilizacijos vietų. Atsitraukimas iš maršruto keblus. Gali būti pasiektas maršruto taškas nuo kurio grįžti atgal nebegalima. Esant blogam orui, maršrutas gali būti labai pavojingas ir gelbėtojai negalės padėti.
  • V : Maršrutas yra labai ilgas, jį pralipti reikia nuo 12 iki 24 valandų kopimo. Priėjimas prie maršruto yra sunkus. Atsitraukimas iš maršruto yra keblus nuo pat jo pradžios. Netrukus pasiekiamas maršruto taškas, po kurio grįžti atgal negalima. Lentynėlės maršrute yra retos ir menkos. Esant blogam orui ar problemai, alpinistai turi pasikliauti tik savimi.
  • VI : Maršrutas yra ilgas, jo pralipimas užima keleta dienų. Priėjimas prie maršruto yra ilgas ir keblus. Maršrutas yra visiškai izoliuotas. Pradėjus kopti, nėra galimybės grįžti atgal. Lentynėlės yra retos. Būtinas visiškas alpinistinio ryšio savarankiškumas įveikiant sunkumus.

Objektyvi rizika (Risk rating. Risques Objectifs)

Objektyvi rizika žymima ženklu X tokiame diapazone: X1, X2, X3, X4, X5. Objektyvi rizika nėra vertinama sportiniuose (pilnai prakaltuose) uoliniuose maršrutuose. Vertinimas apima  maršruto techninę dalį, priėjimą prie maršruto ir grįžimą.
Nevertinama rizika, kilusi dėl žmogaus poveikio, išskyrus žmogaus sukeltą struktūros subyrėjimą dėl pagrindo trapumo. Nevertinama lavinų, akmenų, stalaktitų griūties rizika, kilusi dėl žmogaus poveikio.
Rizika sniego kuluaruose vertinama kai jie yra geros būklės, po gero naktinio įšalimo. Ilgo kopimo metu alpinistas pats privalo įvertinti dienos atodrėkį (nepaisant naktinio įšalimo).
Atsižvelgiama į tokią riziką:
– natūralios sniego lavinos,
– serako griūtis,
– natūralus uolienų kritimas,
– natūralus ledo stalaktito kritimas,
– laikančios uolienos trapumas.

Prancūzijos Alpėse dažnai naudojama tokia skalė:
*   X1 – Žemas objektyvios rizikos lygis
*   X2 – Vidutinė objektyvi rizika
*   X3 – Žymi objektyvi rizika
*   X4 – Rimta objektyvi rizika
*   X5 – Labai rimta objektyvi rizika

Galimų pasekmių vertinimas (Rock exposition rating. Exposition rocher)

Vertinimas žymimas raide E tokiame diapazone: E1, E2, E3, E4, E5, E6.
Vertinamos kopiančiojo kritimo pasekmės. Pirmuosiuose trijuose lygmenyse (E1, E2, E3) krentantis alpinistas neturėtų būti sužeistas. Didėjant vertinimo reikšmėms, didėja potencialaus kritimo atstumas (t. y. didėja atstumas tarp saugos taškų). Esant aukštesniam lygiui (E4, E5, E6) kritimo atveju alpinistas susižaloja. Atsižvelgiant į vertinimo lygmenį, sužalojimas gali būti nuo kulkšnies lūžio iki mirtino.

Prancūzijos Alpėse dažnai naudojama skalė:

  • E1 – ypač patikima sauga su nuolatiniais arba patikimais išimamais saugos taškais kas kiekvieną metrą. Nesaugių atkarpų pralipti nereikia.
  • E2 – patikimai apsaugota nuolatiniais arba patikimais išimamais saugos taškais.
  • E3 – kritimas būtų ilgas, bet be fizinių pasekmių. Nuolatiniai arba išimami saugos taškai išsidėstę su pertrūkiais.
  • E4 – grubus kritimas. Tai sukelia nedideles pasekmes, net jei saugos taškai yra netoli vienas nuo kito.
  • E5 – kritimas pavojingas. Tai siukelia rimtus sužalojimus. E5 atitinka plačius tarpus tarp nuolatinių taškų, pakankamai blogus išimamus saugos taškus, arba lentynėlę.
  • E6 – tas pats, kaip E5, bet jums pasiseks, jei kritimo metu išvengsite mirties, net jei būsite įsisegęs į saugos tašką.

Parengta naudojantis informacija:
https://www.camptocamp.org/articles/240818/fr/article-de-preparation-cotation
https://www.camptocamp.org/articles/131454/fr/aide-topoguide-cotations-en-artif-escalade-artificielle-
https://www.camptocamp.org/articles/106871/fr/aide-topoguide-cotations-en-neige-glace-et-mixte
https://www.camptocamp.org/articles/133323/fr/aide-topoguide-cotations-en-rocher-escalade-et-rocher-haute-montagne-
https://en.wikipedia.org/wiki/Grade_(climbing)
https://www.camptocamp.org/articles/133323/en/help-guidebook-grades-for-rock
https://www.camptocamp.org/articles/106871/en/help-guidebook-grades-for-snow-ice-and-mixed-routes#commitment-grade
https://www.theuiaa.org/documents/sport/THE-SCALES-OF-DIFFICULTY-IN-CLIMBING_p1b.pdf

/Žygintas Minelga/